Skelbimas!
4 klasės mokinių išvyka į Vilnių
…..Gruodžio 11 d. 4 klasės mokiniai lankėsi Pojūčių meno centre, kur turėjo galimybę giliau pažinti M. K. Čiurlionio kūrybą. Mokiniai nusikėlė į magišką menininko kūrybos erdvę, kurioje technologijos, menas ir mokslas susilieja į vieną visumą.
…..Per 30 minučių trunkančią virtualios realybės patirtį „Pasaulių sutvėrimas“ jie keliavo po įspūdingiausius ir gražiausius menininko kūrinius iš ciklų „Pasaulio sutvėrimas“, „Miestas“, „Karalių pasaka“ ir kt. Naudodamiesi virtualios realybės akiniais, mokiniai galėjo „įžengti“ į įvairius paveikslus ir tyrinėti juose atsiveriančius vaizdus, primenančius tiek fantastinius pasaulius, tiek realias gamtos formas. Vaizdus lydėjo menininko simfoninių poemų fragmentai bei aplinkos garsai. Tai – unikali patirtis, leidžianti išgyventi garsų, vaizdų ir pojūčių visumą.
…..Po įtraukiančios edukacijos išvyka tęsėsi Katedros aikštėje, kur vaikai grožėjosi įspūdinga Vilniaus Kalėdų egle, kuri stebino savo grožiu ir šviesų žaismu.
…..Ši išvyka buvo puikus modernių technologijų ir tradicijų derinys. Ketvirtokai turėjo galimybę ne tik susipažinti su šiuolaikiniais mokslo pasiekimais, bet ir pajusti tikrą kalėdinę dvasią, kuri išliks ilgam.
Pradinių klasių vyresnioji mokytoja Rima Vaitonienė
Trečiokų išvyka
…..Gruodžio 9 dieną Vilniaus r. Paberžės „Verdenės“ trečiokai vyko į edukaciją „Valdovo karūna“, vykusią Valdovų rūmuose. Užsiėmimo metu vaikai susipažino su svarbiausiu aukščiausios monarchinės valstybės simboliu – karūna. Jie sužinojo, ką šis simbolis reiškė, kaip jis kito keičiantis istorinėms epochoms, kodėl vienu laikotarpiu karūnos buvo vienokios, o kitu – kitokios formos, iš kokių metalų jos buvo gaminamos ir kuo puošiamos.
…..Vaikams kilo ir kitų smalsių klausimų, pavyzdžiui: kas valdovui uždėdavo karūną, ar jis ją nešiodavo visą dieną, ar visi mūsų valdovai ją turėdavo visą gyvenimą? Edukacinio užsiėmimo metu trečiokai gavo atsakymus į visus šiuos klausimus.
…..Apžiūrėję valdovų atvaizdus ir juose vaizduojamas karūnas, mokiniai pasigamino pakabučius su karūnos atvaizdu. Grįždami namo, pasigrožėjo Vilniaus kalėdine eglute.
Pradinių klasių mokytoja metodininkė Rasa Jarumbauskienė
Mažųjų ugdytinių tvarumo pamokos: „Kokią eglutę pasipuošime šiemet?“
…..Artėjant žiemos šventėms, vis dažniau namuose ir grupėse juntama kalėdinė nuotaika. Tačiau šiemet priešmokyklinio ugdymo grupės vaikai į pasiruošimą šventėms pažvelgė ne tik kūrybiškai, bet ir atsakingai. Mažieji dalyvavo nuotolinėje pamokoje „Eglučių sezonas atidarytas. Kokią eglutę pasipuošime šiemet?“, kurią organizavo „Ekonovus“ ,,Tvarumo akademija“.
…..Pagrindinis pamokos tikslas – supažindinti vaikus su atsakingu Kalėdų šventimu ir paskatinti rinktis aplinkai draugiškas alternatyvas. Vaikai aktyviai svarstė amžiną klausimą: kuri eglutė geriausia – natūrali, dirbtinė ar visiškai alternatyvi?
…..Akademijos lektorius paprastais pavyzdžiais paaiškino: apie gyvą eglutę – kaip rūpintis vazone augančiu medeliu, kad pavasarį būtų galima jį pasodinti lauke; apie „žaliąsias“ idėjas – kaip iš antrinių žaliavų ar gamtinių medžiagų susikurti unikalią, tvariai puoštą šventinę kompoziciją; apie rūšiavimą – kur dėti netinkamais tapusius kalėdinius papuošimus ar sudegusias lemputes, kad šventės nepakenktų gamtai.
…..Pamoka tapo puikia paskata imtis kūrybinės veiklos grupėje, o vaikai ją atliko su dideliu noru ir susidomėjimu. Priešmokyklinukai sužinojo, kad seni popieriaus likučiai, sagos ar nebenaudojamos antrinės žaliavos gali virsti nuostabiais, originaliais kalėdiniais papuošimais, taip prisidedant prie atliekų mažinimo.
Priešmokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja Irina Daugvilienė
Integruota lietuvių kalbos ir literatūros ir matematikos pamoka: „Ar viskuo, ką sako reklama, galima tikėti?“
…..Šiuolaikiniame informacijos pasaulyje reklama mus pasiekia kiekviename žingsnyje – internete, televizijoje, parduotuvėse, socialiniuose tinkluose. Ji vilioja spalvomis, emocijomis, pažadais ir skambiais šūkiais. Tačiau ar tikrai viskuo, ką reklama teigia, verta pasitikėti? Šis klausimas tapo integruotos lietuvių kalbos ir literatūros ir matematikos pamokos ašimi, skatinant mokinius pažvelgti į reklamos pasaulį kritiškai ir pagrįstai.
…..Pamokos tikslas – atrasti, analizuoti, kritiškai vertinti. Mokiniai dirbo diferencijuotose grupėse, pasitelkdami lietuvių kalbos ir matematikos dalykų įgūdžius. Tokia integracija padėjo į reklamas pažvelgti iš kelių perspektyvų: kalbinės, kuriose analizuota, kokios įtaigos priemonės naudojamos, kaip kuriamas emocinis poveikis, kokiais žodžiais bandoma įtikinti vartotoją; loginės ir matematinės, leidžiančios tiksliai įvertinti, ar reklamoje pateikiama informacija – nuolaidos, procentai, palyginimai – yra tikra ar manipuliatyvi. Tokiu būdu mokiniai ne tik gilino dalykines žinias, bet ir ugdė vieną svarbiausių XXI amžiaus gebėjimų – kritinį mąstymą.
…..Svarbi pamokos dalis buvo atliktų užduočių pristatymas ir refleksija. Kiekviena grupė parengė savo darbo pristatymą: mokiniai pateikė išvadas apie analizuotas reklamas, argumentavo, kokiais kalbiniais ir matematiniais įrodymais rėmėsi, lygino pasirinktas strategijas. Diskutuodami jie aptarė, kas padėjo tiksliau atskleisti reklamos patikimumą, o kur susidūrė su iššūkiais. Refleksijos metu mokiniai įsivertino savo indėlį į grupinį darbą, pasidalijo įžvalgomis apie reklamos kūrimo principus, atpažintas gudrybes ir tai, kaip tokios veiklos padeda priimti atsakingesnius sprendimus kasdieniame gyvenime.
…..Integruota pamoka tapo puikiu pavyzdžiu, kaip skirtingi mokomieji dalykai papildo vienas kitą, o mokiniai įgytas žinias gali pritaikyti realiose situacijose, ugdydami sąmoningą, kritiškai mąstantį vartotoją.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Lina Mikutytė,
lietuvių kalbos ir literatūros vyresnioji mokytoja Marijana Prusakaitė-Semionova,
matematikos mokytoja metodininkė Stasė Korsakovienė
