…..„J. Biliūno gimtinėje Anykščių rajone, Niūronių kaime, teišlikusi gryčia, menanti Joniuko kūdikystę ir vaikystę, taip pat jo sugrįžimus vasaromis į tėviškę. Priešais gryčią, už senojo šulinio, kyšo diendaržio – tvarto pamatų akmenys. Kažkada prie diendaržio durų ant didžiulės spalių krūvos gulėjęs senas apžabalęs šuo Brisius, J. Biliūno aprašytas novelėje „Brisiaus galas“. Už atstatyto ūkinio pastato patvoryje auga šermukšnių, vyšnelių atžalos. Kažkur netoliese Joniukas, vaikščiodamas su lanku ir strėlėmis, atradęs baltą katytę ir ją nušovęs. Tą skaudų prisiminimą nešiojosi savo krūtinėje ir vėliau sukūrė novelę „Kliudžiau“. Rašytojo kūrinių veikėjai įamžinti prie keliuko ir sodybos stovinčiose medžio skulptūrose“, – tokiu pasakojimu prasidėjo netradicinė literatūros pamoka J. Biliūno sodyboje – muziejuje, kuriame spalio 23 dieną lankėsi Paberžės ,,Verdenės“ gimnazijos 2G – 4G klasių mokiniai.
Rūšiuoti atliekas – tapti sąmoningiems
…..Apklausų duomenimis, pakuočių atliekas nuolat rūšiuoja tik 35 proc. Lietuvos gyventojų („Pakuočių tvarkymo organizacijos“ inicijuota apklausa), o 2014 m. Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad atliekas ar bent dalį jų rūšiuoja per 70 proc. gyventojų.
,,ŠIRDIS VILNIUJE“
…..Spalio 21 dieną gimnazijos mokytojų kolektyvas lankėsi Valstybiniame Jaunimo teatre, kur žiūrėjo A. Juozaičio pjesę ,,Širdis Vilniuje“ (režisierius J. Vaitkus).
Parašyti pjesę rašytoją įkvėpė XX a. pradžios dviejų Lietuvai skaudžiai pažįstamų politinių veikėjų, kitaip – „geležinių vadų“ – Juzefo Pilsudskio ir Felikso Dzeržinskio asmenybės. Rašytojas įsivaizdavo galimą abiejų legendomis apipintų herojų mistinį susitikimą, kuris įvyksta tuo metu, kai Vilniuje laidojama J. Pilsudskio širdis. Spektaklyje vaizduojama mistinė vieta, tarsi skaistykla, o gal kalėjimas, kuriame atsiduria ne tik abu revoliucionieriai, bet ir rašytojas Balys Sruoga, poetas Česlovas Milošas, Lietuvos kunigaikščių palikuonis Jurgis Giedraitis. Per juos atsiskleidžia niekaip nepasidalintos Lietuvos istorinės paralelės, žiaurių diktatorių ir revoliucionierių charakteriai, jų diskutuotinas patriotizmas, išryškėja dar neatsakyti lietuvių tautos tapatybės klausimai. Šie du revoliucionieriai padarė neabejotiną įtaką Lietuvos, o ypatingai Vilniaus miesto istorijai.
…
…..Spektaklis paliko gilius įspūdžius. Dar ir dabar svarstome kai kurias problemas. Viena iš jų – koks Vilnius šiandien mūsų širdyse?
…
…..Lietuvių kalbos mokytojos
Išvyka į Vilniaus televizijos bokštą
…..Spalio 19 dieną 6 klasės mokiniai apsilankė viename iš aukščiausių statinių Rytų Europoje – Vilniaus televizijos bokšte.
…..Besiklausydami garso įrašo, mokiniai sužinojo, kada ir kaip buvo pastatytas šis unikalios konstrukcijos pastatas, sužinojo, kad čia yra Lietuvos radijo ir televizijos centras. Ypač įdomi mokiniams pasirodė ekspozicija, skirta tragiškiems Sausio 13 – osios įvykiams atminti. Apžiūrėję televizijos bokšto maketą, vaikai liftu pakilo į besisukančią apžvalgos aikštelę, kuri yra 165 metrų aukštyje. Būdami čia, mokiniai pamatė Vilniaus panoramą, grožėjosi rudeniškai spalvingu miestu ir jo apylinkėmis, mažyčiais namų stogais, upių vingiais, miškais, parkais… Buvo akivaizdu, kad vaikų įspūdžiai pranoko lūkesčius.
…..Grįžę į gimnaziją, mokiniai dar ilgai aptarinėjo matytus Vilniaus vaizdus, dalinosi patirtais įspūdžiais.
…
…..Lietuvių kalbos mokytoja, 6 klasės vadovė Violeta Kaziūnienė
