…..Gerų darbų darymas nėra vienadienė akcija. Kad tuos darbus paskatintume – pakanka pradėti nuo savęs bei šalia esančių žmonių: padrąsinti vaiką, paskambinti ir dėmesiu nudžiuginti seniai matytą tetą ar močiutę, paaukoti labdarai, pasidalinti su tais, kurie turi mažiau, tiesiog sekundę stabtelti, nusišypsoti, priglusti prie artimo žmogaus ir priminti, koks tas žmogus reikšmingas ir svarbus tau.
…..Artėjant Vėlinėms, Paberžės ,,Verdenės“ gimnazijoje kaip ir kasmet organizavome tradicine tapusią gerų darbų, skirtų visuotiniam susikaupimui dieną. Vėlinės – mirusiųjų pagerbimo diena. Per Vėlines kapinėse sušvinta žvakių liepsnelės. Senoliai tikėjo, kad ugnis simbolizuoja gyvųjų ir mirusiųjų pasaulius, jų amžiną ryšį ir pritraukia vėles. Degančios žvakelės – tai siekis santarvės su tais, kurie jau iškeliavo Anapilin. Skrenda paukščiai, krinta pageltę lapai, šiurena rudens vėjyje šalnos pakąsta, pavytusi žolė. Vis ilgėjančios naktys dar labiau paryškina rudenišką liūdesio nuotaiką. Visa gamta išgyvena ypatingą laikotarpį – perėjimą iš gyvybingos ir žalios vasaros į baltą žiemos sapnų rimtį. Rudeniniame gamtos virsme švenčiamos Vėlinės… dega vėlinių žvakutės…
…..Prisiminėme išėjusius ir mes. Vis labiau plintant savanorystės idėjoms, 5-IVG klasių vadovai kartu su savo auklėtiniais ėjo į Paberžės kapines ir tvarkė apleistus, neprižiūrimus, netgi apsamanojusius kapus. Baigę darbą, mokiniai uždegė žvakelę, tylos ir susikaupimo minute pagerbė išėjusius Anapilin. Mokiniai, lankydamiesi kapinėse, geriau suvokė Vėlinių prasmę. Tokių gerų darbų darymas padeda įgyti patirties ir pasiruošti gyvenime viskam – tiek džiaugsmui, tiek skausmui. O savanoriškas darbas, tvarkant apleistus kapus, ugdo vaikus bei kreipia juos dvasingumo ir tikėjimo gėriu link.
…..Likusieji gimnazijoje nuo pat ryto galėjo pažiūrėti tikybos mokytojo A. Putnos paruoštą kompiuterinių pateikčių pristatymą apie gerumo, gailestingumo, supratimo būtinybę ir reikšmę žmonių gyvenime. Savanoriškų ir gerų darbų darymas turi būti skiepijamas nuo pat mažų dienų. Todėl mažiausieji mūsų gimnazistai kartu su tikybos mokytoju A. Putna piešė „gerumo obuolius“. Ant nupieštų obuolių rašė padėkas ir dovanojo vieni kitiems.
…..Gyvenimas – tai kelionė. Žingsnis po žingsnio. Jei kiekvienas žingsnis bus stulbinantis ir nepaprastas, tai toks bus gyvenimas.
…..
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos
Lina Mikutytė, Violeta Kaziūnienė
