…..Artėjant mokslo metų pabaigai, mokiniai ir mokytojai planuoja daugybę įvairių išvykų, stengdamiesi aplankyti kuo daugiau įdomių vietų ir objektų. Tad gegužės 13 dieną, smagiai nusiteikę, šeštos klasės mokiniai bei jų klasės vadovė važiavo į Vilnių.
…..Pirmiausia žingeidūs ir vietoje nenustygstantys mokiniai lankėsi Saugomų teritorijų Nacionaliniame lankytojų centre. Mus pasitiko maloniai besišypsanti lankytojų centro darbuotoja Eglė, kuri papasakojo, kad šios įstaigos tikslas – suteikti žinių apie saugomas teritorijas, kad žmonės suprastų, ką ir kodėl reikia saugoti, kodėl gamtosauga civilizuotai žmonijai darosi vis svarbesnė. Svarbu, kad lankytojai susidomėtų nacionaliniais ir regioniniais parkais, saugomomis augalų bei gyvūnų rūšimis, kraštovaizdžio ypatumais, kad norėtų patys atrasti mūsų krašto gamtos lobius. Ekskursijos vadovė pristatė Nacionalinio lankytojų centro ekspoziciją, kurios tema — „Saugomos teritorijos. Kelionė gyvenimo ratu“. Ekspozicija buvo labai įdomi, patraukė mūsų dėmesį ne tik savo turiniu, bet ir originaliu salių interjeru, modernia aplinka. Tik įėję į patalpą, pasijutome tarsi gamtoje: mus supo žolynai, girdėjosi paukščių balsai, žiogų čirpimas, o, užvertę galvas į viršų, matėme baltus debesis.
…..Iš gidės pasakojimų sužinojome, kad Lietuvoje yra 5 nacionaliniai, 30 regioninių parkų, 3 valstybiniai gamtiniai ir 2 kultūriniai rezervatai, apie 300 draustinių, daugiau kaip 500 valstybės saugomų gamtos paveldo objektų. Na, o po išsamiai pateiktos naujos informacijos, turėjome galimybę pabuvoti kino salėje – šikšnosparnių buveinėje, išgirsti paslaptingus gamtos garsus. Taip pat mūsų dėmesį patraukė laboratorinis stalas – klaustukas, kur įvairios gamtos mįslės buvo paaiškintos filmuotais siužetais. Na, o interaktyvus žaidimas apie gerves ir kormoranus išjudino ir net prajuokino mus. Be galo patiko tai, kad galėjome ne tik apžiūrėti ekspoziciją, bet tapome aktyviais jos dalyviais, galinčiais liesti, klausyti, pajausti…
…..Po įdomios edukacijos apie saugomas Lietuvos bei pasaulio teritorijas, keliavome į nuotykių parką ,,UNO“. Apsilankymo čia mokiniai nekantriai laukė. Iš pradžių buvo truputį baugu, bet mokinių saugumu rūpinosi instruktoriai. Jie paaiškino taisykles, kurių reikia griežtai laikytis, liepė prisisegti saugos diržus, parodė, kaip reikia saugiai atlikti įvairius veiksmus bei judesius, esant aukštai medžiuose. Instruktoriai paaiškino, kad svarbu realiai įvertinti savo fizinę būklę ir rinktis tik tas trasas, kurias vaikai pajėgūs išmėginti. Dauguma šeštokų pirmą kartą išbandė tokio parko siūlomas pramogas, todėl iš pradžių buvo nedrąsūs. Tačiau netrukus mokiniai mėgino įveikti įvairaus sudėtingumo trasas. Jie kopė, lipo virvėmis, drebėjo žiūrėdami į žemę iš labai aukštai, ugdė savo charakterį, mokėsi nugalėti patys save ir pasidžiaugti tuo. Mokiniai buvo laimingi, nes dauguma jų įveikė net po kelias trasas, nugalėjo aukščio baimę bei draugiškai vienas kitą palaikė.
…..Grįžtant namo, mokiniai buvo ne tik kupini gerų įspūdžių, bet ir įgiję naujos patirties. Dauguma jų pripažino, kad džiugu trumpam pamiršti mokslą, atsipūsti, pasisemti naujų jėgų, o ypač kai taip sparčiai artėja vasara ir atostogos!
…..
…..Lietuvių kalbos mokytoja, 6 klasės vadovė Violeta Kaziūnienė
