…..Kovo 27 dieną 8 klasės mokiniai dalyvavo turiningose, įvairiapusiškose edukacinėse veiklose Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse, kurį sudaro rimties parkas, kolumbariumas bei Tuskulėnų dvaro pastatai. Tai vieta, liudijanti sovietinių okupantų brutalumą ir žiaurumą.
…..Edukacijų metu mokiniai gilino šias kompetencijas: pažinimo, pilietiškumo, socialines-emocines, sveikos gyvensenos, kultūrines ir kūrybiškumo.
…..Pažintis su šiuo memorialiniu kompleksu prasidėjo nuo pasivaikščiojimo po rimties parką. Visų pirma, susipažinome su Tuskulėnų rimties parko augalijos įvairove ir organoleptiškai įvertinome oro užterštumą, naudodami Kerpių metodą. Vėliau sužinojome, kad šio parko teritorijoje buvo sušaudyta ir palaidota virš 700 sovietinio teroro aukų. Būtent čia 1944-1947 metais buvo įsikūręs NKGB vidaus kalėjimas. Sužinoję Tuskulėnų dvaro ir jo pastatų istoriją, apsilankėme Baltajame dvarelyje. Šiame pastate yra įrengta ekspozicija ,,Tuskulėnų dvaro paslaptys“. Mokiniams prieš akis atsiskleidė totalitaristinio režimo, mirties nuosprendžių priėmimo ir vykdymo sistema. Emocijas ir jausmus žadino autentiški nužudytų asmenų daiktai. Mokiniai stebėjosi daugybe žmonių batų, kurie buvo rasti Tuskulėnų parko teritorijoje bei galėjo pasitikrinti, ar jų giminės nebuvo šių įvykių dalyviai, įvedę savo pavardes į skaitmeninius prietaisus. Maloniai nustebino galimybė piešti ant smėlio, kurią išbandėme visi. Visi stengėsi piešti kuo gražiau, nes šie piešiniai yra simboliškai skiriami aukoms atminti.
…..Iš Baltojo dvarelio išėjome susikaupę ir surimtėję. Bet mūsų laukė dar viena staigmena, kuri nė vieno nepaliko abejingo. Tai koplyčia – kolumbariumas, kur amžinojo poilsio atgulė Tuskulėnų aukos. Žavėjomės kolumbariumo skliautine mozaika ,,Trejybė“, simbolizuojančia Likimą, Laimę ir Laisvę. Tai meno kūrinys, nulipdytas iš aukso ir spalvoto stiklo gabaliukų, vaizduojantis trijų paukščių – sakalo, pelėdos, gulbės – sparnų vainiką. Rimtimi ir tyla pagerbėme žuvusiųjų atminimą.
…..Bet gyvenimas yra skirtas gyviesiems, todėl, padėkoję ir atsisveikę su Tuskulėnų rimties parko memorialo darbuotojais, skubėjome į HANGAR klubą, kur pasinėrėme į siaubo ir išlikimo komandinius žaidimus. Žaisti ir atlikti užduotis sekėsi gerai, todėl Hangar darbuotojai rado laiko pabendrauti su mokiniais ir pasidalinti profesinėmis paslaptimis. Ką gali žinoti, gal kuris nors aštuntokas ateityje sugrįš čia darbuotis.