Vilniaus r. Paberžės "Verdenės" gimnazija

Gerų darbų, skirtų visuotiniam susikaupimui, diena

…..Artėjant visų šventųjų dienai, gimnazijos mokiniai kartu su savo klasės vadovais lankėsi kapinėse. Mokiniai tvarkė apleistus kapus, uždegė žvakutes. 3G klasės mokiniai kartu su savo klasės vadove L. Mikutyte aplankė rašytojo Jono Biliūno kapą.  
…                                                          
…..Socialinė pedagogė Rima Rybakova

Pažintis su Anykščių kraštu

…..„J. Biliūno gimtinėje  Anykščių rajone, Niūronių kaime,  teišlikusi gryčia, menanti Joniuko kūdikystę ir vaikystę, taip pat jo sugrįžimus vasaromis į tėviškę. Priešais gryčią, už senojo šulinio, kyšo diendaržio – tvarto pamatų akmenys. Kažkada prie diendaržio durų ant didžiulės spalių krūvos gulėjęs senas apžabalęs šuo Brisius, J. Biliūno aprašytas novelėje „Brisiaus galas“. Už atstatyto ūkinio pastato patvoryje auga šermukšnių, vyšnelių atžalos. Kažkur netoliese Joniukas, vaikščiodamas su lanku ir strėlėmis, atradęs baltą katytę ir ją nušovęs. Tą skaudų prisiminimą nešiojosi savo krūtinėje ir vėliau sukūrė novelę „Kliudžiau“. Rašytojo kūrinių veikėjai įamžinti prie keliuko ir sodybos stovinčiose medžio skulptūrose“, – tokiu pasakojimu prasidėjo netradicinė literatūros pamoka J. Biliūno sodyboje – muziejuje, kuriame spalio 23 dieną lankėsi Paberžės ,,Verdenės“ gimnazijos 2G – 4G klasių mokiniai. 

,,ŠIRDIS VILNIUJE“

…..Spalio 21 dieną gimnazijos mokytojų kolektyvas lankėsi Valstybiniame Jaunimo teatre, kur žiūrėjo A. Juozaičio pjesę ,,Širdis Vilniuje“ (režisierius J. Vaitkus).
Parašyti pjesę rašytoją įkvėpė XX a. pradžios dviejų Lietuvai skaudžiai pažįstamų politinių veikėjų, kitaip – „geležinių vadų“ – Juzefo Pilsudskio ir Felikso Dzeržinskio asmenybės. Rašytojas įsivaizdavo galimą abiejų legendomis apipintų herojų mistinį susitikimą, kuris įvyksta tuo metu, kai Vilniuje laidojama J. Pilsudskio širdis. Spektaklyje vaizduojama mistinė vieta, tarsi skaistykla, o gal kalėjimas, kuriame atsiduria ne tik abu revoliucionieriai, bet ir rašytojas Balys Sruoga, poetas Česlovas Milošas, Lietuvos kunigaikščių palikuonis Jurgis Giedraitis. Per juos atsiskleidžia niekaip nepasidalintos Lietuvos istorinės paralelės, žiaurių diktatorių ir revoliucionierių charakteriai, jų diskutuotinas patriotizmas, išryškėja dar neatsakyti lietuvių tautos tapatybės klausimai. Šie du revoliucionieriai padarė neabejotiną įtaką Lietuvos, o ypatingai Vilniaus miesto istorijai.
…
…..Spektaklis paliko gilius įspūdžius. Dar ir dabar svarstome kai kurias problemas. Viena iš jų – koks Vilnius šiandien mūsų širdyse?
…
…..Lietuvių kalbos mokytojos
Skip to content