…..„J. Biliūno gimtinėje Anykščių rajone, Niūronių kaime, teišlikusi gryčia, menanti Joniuko kūdikystę ir vaikystę, taip pat jo sugrįžimus vasaromis į tėviškę. Priešais gryčią, už senojo šulinio, kyšo diendaržio – tvarto pamatų akmenys. Kažkada prie diendaržio durų ant didžiulės spalių krūvos gulėjęs senas apžabalęs šuo Brisius, J. Biliūno aprašytas novelėje „Brisiaus galas“. Už atstatyto ūkinio pastato patvoryje auga šermukšnių, vyšnelių atžalos. Kažkur netoliese Joniukas, vaikščiodamas su lanku ir strėlėmis, atradęs baltą katytę ir ją nušovęs. Tą skaudų prisiminimą nešiojosi savo krūtinėje ir vėliau sukūrė novelę „Kliudžiau“. Rašytojo kūrinių veikėjai įamžinti prie keliuko ir sodybos stovinčiose medžio skulptūrose“, – tokiu pasakojimu prasidėjo netradicinė literatūros pamoka J. Biliūno sodyboje – muziejuje, kuriame spalio 23 dieną lankėsi Paberžės ,,Verdenės“ gimnazijos 2G – 4G klasių mokiniai.
Gimnazistai turėjo puikią progą išgirsti įdomių dalykų apie rašytojo šeimą, gyvenimą ir kūrybą, pamatyti senojoje J. Biliūno gimtosios sodybos namo pusėje įrengtą nedidelę ekspoziciją, kur eksponuojami įvairūs memorialiniai daiktai – kuklūs baldai bei namų apyvokos reikmenys, buvę Biliūnų sodyboje: senas stalas, lova, dar baudžiavos laikų indauja, žibinčius, ilgi suolai pasieniais, rankšluostinė su lino rankšluosčiu, giminei priklausiusi kraičio skrynia, vaikų lopšio vygė, rašytojo žmonos giminėms dovanota kėdė ir kt. Baldai priklausė J. Biliūno giminėms – broliams Mykolui, Juozapui, Antanui, seserims Anelei, Julijai. Ypač brangus eksponatas yra mažas, kirvarpų pagraužtas staliukas su stalčiuku. Kaip spėja giminės, tai yra J. Biliūno apsakyme „Lazda“ aprašyto prievaizdo Dumbraucko (tikroji pavardė Kučauskas) staliukas, dovanotas Joniukui. Suaugęs Jonas Biliūnas, lankydamasis tėviškėje, čia laikęs savo rankraščius. Kitame kambarėlyje apžiūrėjome stendus su nuotraukomis, atspindinčiomis svarbesnius J. Biliūno gyvenimo momentus, jo laiškų ir rankraščių fotokopijas.
…..Pasibaigus edukacinei programai, vykome prie J.Biliūno kapo, praminto Laimės žiburiu. Laimės žiburiu vadinamas rašytojui skirtas paminklas ant Liudiškių kalvos Anykščiuose. Kaip savo novelėje „Laimės žiburys“ J. Biliūnas rašė, kartą „ant aukšto stataus kalno pasirodė stebuklingas žiburys“. Norėdami pasiekti laimę, žmonės lipo į tą kalną ir virto akmenimis, kol galų gale vienas drąsuolis pasiekė kalno viršūnę ir „atsirado tarp žmonių laimė…” Nežinia, ar tikėdami padavimais, ar pasikliaudami rašytojo žodžiu, anykštėnai iki šiol lanko šią vietą. Vieni, norėdami pagerbti klasiko, kurio palaikai 1953 metais buvo perlaidoti ant šios kalvos (rašytojas mirė 1907 m. Zakopanėje), atminimą, kiti – tiki šios vietos sakralumu ir viliasi būti laimingi.
…..Pagerbę rašytojo atminimą, toliau tęsėme pažintį su Anykščių kraštu. Vykome į A. Baranausko apdainuotame Anykščių šilelyje vinguriuojantį Medžių lajų taką, kuris prasideda netoli Puntuko akmens. Takas medžių viršūnėmis vingiuoja 300 metrų ir veda į bokštą, kurio apžvalgos aikštelė 34 metrų aukštyje. Iš čia apžvelgėme apdainuotąjį Anykščių šilelį, pasigrožėjome Šventosios upės vingiais, pasivaikščiojome tarp medžių lajų.
…..Nuotaikinga ir turininga išvyka į padavimais ir legendomis apipintą Anykščių kraštą, vaizdingos apylinkės, aplankytos įžymios vietos, paliko neišdildomą įspūdį mūsų gimnazijos mokiniams. Geros nuotaikos ir noro pažinti netemdė nė visos kelionės metu mus lydėjęs rudeniškas lietus.
…
…..Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė
…..Lina Mikutytė
