…..Kalėdos – tai metų pabaiga. Susiduriame su laiko tėkme, kurią suvaldyti ne mūsų jėgoms. Kalėdos taip pat yra ir vilties, laukimo, naujų galimybių metas. Kalėdos – ne tik vaišės, bet šventinis stalas turi būti, nes kitaip nepajusime šventės džiaugsmo. Šventė – tai bendravimas, kuris visus sujungia, suteikia bendrumo, vienybės jausmą, leidžia patirti naujų įspūdžių, sužinoti kažką naujo.
…..Šiuo gražiu šventiniu laikotarpiu, gruodžio 27 dieną, Vilniaus r. Paberžės ,,Verdenės“ gimnazijos mokytojų kolektyvas dalyvavo edukacinėje išvykoje – seminare ,,Kultūrinis ir istorinis paveldas – kelias į sėkmingą mokymą“ Pakruojo dvare. Numatytos mokomosios veiklos buvo vykdomos vienos dienos edukacinės išvykos metu. Programa skirta norintiems pažinti, kurti, ieškantiems naujovių bei ugdymo procesą tobulinantiems inovatyviais metodais ir būdais.
…..Maloniai nuteikė edukacinė programa, nes iš karto patekome į šiltą, jaukią aplinką, kur jautėmės laukiami ir globojami. Visi dalyviai susipažino su Pakruojo dvaro istorija, sužinojo, kad Pakruojo dvaras yra Lietuvos šiaurinėje dalyje esančiame Pakruojo krašte, garsėjančiame dolomito kasyklomis, giliomis aludarystės tradicijomis, didikų ir bajorų virtuvės valgiais bei savitomis istorijomis. Dauguma lietuvių su dvaro apylinkėmis yra pažįstami iš legendinio „svieto lygintojo“ ir „razbaininko“ Tado Blindos legendinių žygių, kilusių būtent šiame krašte. Klasicistinio stiliaus Pakruojo dvaras yra didžiausias iki šių dienų išlikęs dvaro pastatų kompleksas Lietuvoje, įtrauktas į Lietuvos kultūros paveldo objektų registrą ir įrašytas į Lietuvos rekordų knygą, kaip didžiausia saugoma paminklosauginė dvaro sodyba.
…..Susipažinę su dvaro istorija, apžiūrėjome dvaro rūmus. Tai – puošnūs dviaukščiai rūmai, stovintys sodybos viduryje. Manoma, jog dvaro rūmai buvo pastatyti XIX a. pradžioje. Dvaro rūmai – didingas pastatas, turintis vieną ypatybę, kuri išskiria jį iš kitų Lietuvos dvarų – tai unikalus Lietuvoje trijų portikų panaudojimas rūmų pastate: šešių kolonų – pagrindinio fasado centre ir dar dviejų keturkolonių iš abiejų pusių. Nors oras nelepino, pasivaikščiojome po dvaro parką, kuriame auga apie 26 pavadinimų medžių, tarp jų dar prieš kelis šimtus metų atvežti ir pasodinti rečiausi augalai iš įvairių pasaulio kraštų. Grožėjomės arkiniu tiltu per Kruojos upę, vandens malūnu, lankėmės malūnininko name, kuriame dabar veikia viešbutis „Stadala“.
…..Dvaro Malūnininkas papasakojo unikalią Pakruojo dvaro malūnų istoriją, pakvietė visus į XVIII a. vėjo malūną susipažinti su senosiomis dvaro malūnininko darbo tradicijomis, miltų ir naminės duonos gamybos procesais. Kiekvienam norinčiam išbandyti jėgas sukant girnas ir, savo rankomis susimalus gardžių miltų, buvo pasiūlyta bent trumpam „prisiliesti“ prie miltuoto malūnininko gyvenimo…
…..Dvaro ansamblio teritorijoje esančioje karčemoje „Traktierius“ mėgavomės skaniais patiekalais, susipažinome su alaus gamybos procesais ir tradicijomis bei sužinojome įdomių faktų apie šį gėrimą.
…..Refleksijos metu išvykos dalyviai išsakė savo pastebėjimus ir nuomonę apie renginio metu vykusias veiklas. Parengta programa padėjo visiems aktyviai bendrauti ir bendradarbiauti. Edukacinė išvyka – seminaras pateisino tikslą, nes visada didžiausi teigiami pokyčiai vyksta tada, kai kartu mokosi visa gimnazijos bendruomenė, kai kiekvienas dalyvis plėtoja savo profesines, bendrakultūrines ir specialiąsias kompetencijas, siekiant užtikrinti ugdymo kokybę. Smagu, kai kompetencijos ugdomos ir tobulinamos, kad nestovime vietoje, kad žvalgomės plačiau, o sugrįžę įgyvendiname naujas idėjas ir dalijamės įgyta patirtimi.
…..
Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė
Lina Mikutytė
