…..Šiais mokslo metais I-IIG klasių mokiniai iškovojo „Šauniausios klasės“ titulą. Baigiantis mokslo metams, mokinių laukė ypatinga dovana – kelionė „Rokiškis – Zarasai – Stelmužė“.
…..Drauge su gide Rasa, susėdę į organizatorių autobusiuką, gimnazistai patraukė Rokiškio link. Miestas pasitiko išpuoselėta Nepriklausomybės aikšte ir alėja, įspūdingu Tyzenhauzo statytu dvaru. Ekskursijos metu susipažinome su grafų Tyzenhauzų ir Pšezdeckių gyvenimo šiame krašte istorija, pasivaikščiojome po centrinę miesto aikštę.
…..Kelionę tęsėme Šlyninkos vandens malūne. Tai viena iš garsiausių vietų Zarasų rajone. Su malūno savininku apžiūrėjome senovinį, tris šimtus metų menantį vandens malūną, pasiklausėme unikalių istorijų apie malūno tuometinį ir šiuolaikinį gyvenimą bei artimiau susipažinome su grūdų malimo procesu. Ragavome „razavų“ (vieno malimo) blynų iš kvietinių miltų, sumaltų šiame malūne. Jie yra labai sotūs, priminė vaikystėje močiutės keptus blynus.
…..Po sočių pietų vykome į Zarasus. Pasak legendos, kadaise ant didelės kalvos gyvenusi milžinų šeima, kurioje augęs milžinukas Azerasas – linksmas, greitas ir mėgstąs žaisti slėpynių. Viena dieną šeima išėjusi miškan. Milžinukas taip pasislėpęs, kad tėvai jau nebesugebėję jo rasti. Tėvai šaukę – „Azerasai! Azerasai! Azerasai!“, bet aidas atkartojęs tik „Zarasai! Zarasai! Zarasai!“ Nuo balsų pabudęs milžinukas suskubęs pas tėvus ir visi apsidžiaugę, kad surado vieni kitą. Vėliau ant kalvos apsigyvenę žmonės čia įkūrė miestą ir pavadino milžinų šeimos atminimui Zarasais. Ekskursijos metu susipažinome su Zarasų krašto istorija, pasigėrėjome miesto puošmena tapusiu, 17 metrų virš Zaraso ežero iškilusiu apžvalgos ratu. Taip pat pasivaikščiojome Sėlių aikšte, kurios radialinis išplanavimas yra vienintelis Lietuvoje, pasigrožėjome Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia. Miestas, apsuptas 7 ežerų, tikrai mus nustebino.
…..Nuvykę į Stelmužę, pamatėme senolį ąžuolą, kuris skaičiuoja jau daugiau kaip 1500 m. Apie šį gamtos stebuklą sklando daug legendų ir pasakojimų. Senovėje buvo manoma, jog ąžuolo dreve galima nusileisti į požemio pasaulį. Legendos mini, jog po Stelmužės ąžuolo šakomis liepsnojo šventoji ugnis, o po jo šaknimis buvo paslėptas didis lobis. Taip pat prie jo šaknų buvo deginami aukurai bei aukos dievams. Čia užklysdavo kryžiuočių bei kalavijuočių rikiuotės, lietuvių kunigaikščiai ir netgi švedų kariaunos. Pro Stelmužę taip pat žengė kaizerio ir Hitlerio kariuomenės. Yra spėjama, jog Stelmužės ąžuolo drevėje slėpesi Napoleono karys, jam traukiantis iš Rusijos, kadangi ten buvo rasti žmogaus griaučiai kartu su prancūzišku šautuvu. Taip pat pamatėme unikalią medinę bažnytėlę, vergų bokštą.
…..Kupini nepakartojamų įspūdžių, su gera nuotaika mokiniai saugiai grįžo į namus. Gimnazistai dėkoja gimnazijos rėmėjai kredito unijai ,,Saulėgrąža“ ir jos vadovui Gintautui Piragiui už nepamirštamą išvyką, gidei Rasai už įdomius pasakojimus ir nuoširdų bendravimą ir saugiai bei kantriai vežusiam vairuotojui.
…..
I-IIG klasių vadovai
