…..Užgavėnės – linksma, nuotaikinga žiemos palydų šventė. Senovėje žmonės galvojo, jog žiemą reikia varyti iš mūsų krašto, kitaip ji pati neišeis. Tad Užgavėnės iki šiol yra žiemos išvarymo šventė.
…..Svarbiausias šios šventės akcentas – linksmumas, todėl jai mūsų gimnazijos mokiniai ruošėsi iš anksto: susipažino su šventės papročiais ir tradicijomis, išbandė įvairias technikas, darydami kaukes. Į mus žvelgė Užgavėnių personažai, atsikišusiais retais dantimis, didelėmis kumpomis nosimis, besijuokiantys ar iškreiptais pykčio veidais. Šventės dieną visi, išsiilgę saulės šilumos, prisikepę blynų, gerai nusiteikę, ,,pasipuošę“ iš palėpių ištrauktais senais drabužiais ir kaukėmis, kad atrodytų keistai, juokingai ar baisiai, patraukė į gimnazijos stadioną gąsdinti žiemos. Šių metų Užgavėnės Lietuvoje šalčio nesukaustytos ir be sniego, tad neteko pasivolioti jame, kad metai būtų derlingi, ir tarsi nebuvo ką vyti iš kiemo… Tačiau kaipgi apsieisi be linksmų pokštų, tradicijų, apeigų. Taigi ir mes šokiais ir žaidimais varėme žiemą iš kiemo. Blynų mėtymas į keptuves, lenktynės su blynais, riestainių konkursas – netradiciniai Užgavėnių žaidimai sužavėjo ir mažus, ir didelius. Šventę vainikavo pagrindinio personažo Kanapinio pergalė prieš Lašininį. Regis, mums tikrai pavyko nugalėti ir sunaikinti žiemą. Deganti Morė kėlė susižavėjimo šūksnius. Kad visus metus būtume sotūs, prisivalgėme blynų ir kitų skanėstų.
…..Nuo trečiadienio prasideda pasninkas – Gavėnia. Per Gavėnią, susikaupimo, rimties ir prisikėlimo laukimo metą, privaloma pasninkauti, draudžiama ,,uliavoti”, šėlti, triukšmauti.
…..
Muzikos mokytoja metodininkė Teresė Vinslovaitė
